Lapkričio 27d., ketvirtadienį, 18val. kviečiame į Vilniaus universiteto doktoranto Matteo Silvestri paskaitą „Moterų figūros tarp idealizavimo ir smurto: nuo Margaritos Gotje iki Senos upės Nepažįstamosios“.
Kas nežino trapios ir aistringos Aleksandro Dumas jaunesniojo romano „Dama su kamelijomis“ herojės Margaritos Gotje, kurią Džiuzepė Verdi įamžino operoje „Travijata“ ? Jos grožis ir ankstyva mirtis ją pavertė neužmirštama XIX a. gražuole, nes moterys tuomet buvo vaizduojamos kaip mūzos, aukos ir susižavėjimo objektai.
Tačiau kas bendro tarp Margaritos ir kitų moterų figūrų, palikusių pėdsaką istorijoje ir praeities įvykiuose? „Senos upės Nepažįstamoji“ – jauna nuskendusi moteris su mįslinga šypsena, savo mirties kaukės dėka tapo tikra ikona, įkvėpusia rašytojus (Rilkę „Maltės Lauridso Brigės užrašuose“ bei Aragoną, „Oreljene“) ir menininkus. Tuo tarpu, „sėdmenų žnaibytojai“, anoniminiai XIX a. pabaigos užpuolikai Paryžiuje, įkūnija XIXa. gajų smurtą prieš moteris.
Šios paskaitos metu siūloma pažvelgti į tai, kaip literatūros ir kultūros istorijos sankirtoje prancūzų visuomenė formavo moterų įvaizdžius: nuo romantiško idealizavimo iki liguisto fetišizavimo, nuo poetinio grožio iki kasdienio smurto. Remdamiesi šiais pavyzdžiais, apmąstysime pagrindinį klausimą: kodėl XIX a. literatūroje ir kūryboje moterys taip dažnai vaizduojamos paradoksaliai kaip geismo objektai, mirštančios arba mirusios ir pažeidžiamos?
Matteo Silvestri yra baigęs kalbų, kultūrų, literatūros ir vertimo bakalauro bei lingvistikos, literatūros ir vertimo magistro studijas Romos La Sapienza universitete. Šiuo metu jis yra prancūzų literatūros doktorantas Vilniaus universitete, kur tiria mirusios moters kūno fetišizmą XIX ir XX a. prancūzų literatūroje ir kultūroje ir dėsto 19a. literatūrą.
Paskaita vyks Prancūzų instituto Lietuvoje bibliotekoje. Lietuvių kalba, įėjimas atviras visiems.
