Gegužės 29-30 d. Vilniuje vyks Lietuvos ir Prancūzijos architektūros dienos.
Gegužės 29 d. 19:00 kviečiame dalyvauti diskusijoje „Kaip nenugriauti pastato?“, kuri vyks MO muziejuje.
Daugelis šiuolaikinių architektų ir inžinierių sutaria – tvariausias pastatas yra tas, kurio nereikia griauti. Ši mintis yra kertinis principas Paryžiuje veikiančios architektūros ir urbanistikos studijos l’AUC veikloje.
Jos įkūrėjas Djamel Klouche ir architektas-kuratorius Mike Fritsch paskaitoje „Kaip nenugriauti pastato?“ pristatys dviejų daugiaaukščių pastatų Paryžiuje ir Briuselyje transformacijos istorijas. Šie projektai jau sulaukė ryškaus dėmesio Europoje ir laikomi vienais iš svarbiausių šiuolaikinės tvarios bei žiedinės architektūros pavyzdžių.
Vienas jų – kartu su architektų biuru 51N4E įgyvendintas projektas ZIN, kuriuo buvo atnaujinti ikoniniai Pasaulio prekybos centro bokštai I ir II, esantys Briuselio Šiauriniame kvartale „Gare du Nord“. Šioje transformacijoje buvęs administracinis pastatas virto hibridiniu kompleksu, kuriame darniai sutelktos darbo, gyvenimo, viešbučio, sporto ir laisvalaikio erdvės, parduotuvės bei gausios žaliosios zonos miestiečiams.
ZIN projektas iš esmės remiasi pakartotinio naudojimo architektūrine koncepcija – pastatas suvokiamas ne tik kaip medžiagų bankas, bet ir kaip katalizatorius įvairiems ateities erdvės naudojimo scenarijams. Sumaniai išnaudojant esamas struktūras ir papildant jas strategiškomis intervencijomis, sukurtas tvirtas, ilgaamžis pastatas, gebantis lanksčiai prisitaikyti prie kintančių poreikių. Nauji tūriai su skirtingo aukščio erdvėmis, įvairūs srautų maršrutai ir daugybė įėjimų aktyvuoja urbanistinę erdvę – pastatas tampa ne tik funkciniu objektu, bet ir gyva miesto dalimi, tarsi bendro naudojimo sale, atvira kaitai ir evoliucijai laike.
Pranešėjai taip pat pasidalins užkulisiais apie šiuo metu vystomą „Tour des Poissonniers“ transformacijos projektą Paryžiuje – ambicingą iniciatyvą atnaujinti 15 aukštų socialinio būsto bokštą, pastatytą 1959 m. Išsaugant didžiąją dalį esamos konstrukcijos, pastatas pertvarkomas į šiuolaikišką, mišrios paskirties erdvę, kurioje numatyta integruoti studentų, jaunų tyrėjų ir kūrėjų gyvenamąsias erdves, menų rezidenciją, kultūrines, edukacines ir bendruomenines žaliąsias zonas. Projektas grindžiamas dalyvaujamąja projektavimo metodika – sprendimai buvo formuojami per dirbtuves su būsimais naudotojais, įtraukiant juos į gyvenimo, darbo ir kūrybos erdvių planavimą.
Šio ikoninio daugiaaukščio, esančio greta „Boulevard Périphérique“, transformacija siekia ne tik atnaujinti architektūrinį objektą, bet ir sukurti urbanistinį ryšį tarp Paryžiaus 18-ojo rajono ir metropolinės Saint-Ouen teritorijos.
Išsamūs šių projektų, grįstų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo principais, pristatymai atskleis transformacijos galią, kuri peržengia paveldosaugos ar anglies pėdsako ribas – kvies permąstyti šiuolaikinio gyvenimo mieste kokybę ir atskleis emocinio ryšio su esamomis urbanistinėmis struktūromis reikšmę.
Apie pranešėjus
Djamel Klouche – architektas ir urbanistas, baigęs Paryžiaus La Seine architektūros mokyklą (École d’Architecture de Paris-La Seine), Aukštųjų socialinių mokslų mokyklą (EHESS) ir Sciences Po Paryžiuje. Šiuo metu jis yra profesorius Versalio nacionalinėje architektūros mokykloje (ENSAV). Kartu su Caroline Poulin ir François Decoster Djamel Klouche įkūrė architektūros ir urbanistikos biurą l’AUC, kuriam taip pat vadovauja partneris Alessandro Gess.
Už visą kūrybinę veiklą 2021 m. gruodžio 15 d. studija l’AUC buvo apdovanota Prancūzijos Nacionaliniu urbanistikos Didžiuoju prizu (Grand Prix National de l’Urbanisme). 2023 m. rugsėjį studijai taip pat skirtas UIA Alberico Abercrombie apdovanojimas už išskirtinius pasiekimus urbanistiniame planavime ir dizaine.
l’AUC aktyviai dirba su esamų pastatų transformacija, ypač modernistinio paveldo objektų. Visai neseniai studija užbaigė projektą, kurio metu du vienos paskirties biurų bokštai buvo pertvarkyti į mišrios paskirties kompleksą su biurais, būstu, viešbučiu ir viešosiomis paslaugomis, atsivėrusiomis miestui – šis projektas įgyvendintas Beffimo užsakymu Briuselio Gare du Nord rajone. Šiuo metu l’AUC taip pat dirba su „Tour des Poissonniers“ transformacijos projektu Paryžiuje.
Mike Fritsche – Liuksemburgo architektas, kuratorius ir edukatorius. Kaip praktikuojantis architektas, jis dirba su didelio masto transformacijos strategijomis bei architektūrinio atnaujinimo projektais – tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaudamas su studija l’AUC.
Be praktinės veiklos, Mike dėsto ENSA-Marseille architektūros mokykloje, kurioje plėtoja naujus teritorinius pasakojimus apie prisitaikymą ir socialinę sąveiką su esamais erdviniais sluoksniais. Šios temos yra platesnio jo tyrimų ir projektinės veiklos lauko dalis, kuriame taikomas po-disciplininis požiūris kompleksiškoms ekologinėms sąveikoms suvokti.
2025 m. kartu su Alice Loumeau ir Valentin Bansac Mike kuravo Liuksemburgo paviljoną 19-ojoje Venecijos architektūros bienalėje. Paviljone pristatytas projektas „Sonic Investigations“ kvietė įsiklausyti į teritorijų erdvinę kaitą per garsą. Jį lydėjo garso menininko Ludwig Berger darbai bei leidykloje „Spector Books“ išleista knyga „Ecotones – Investigating Sounds and Territories“, redaguota kartu su Peter Szendy.
