George Sand „gimimas“
1830 m., išsiskyrusi su vyru, Auroreʼa apsigyvena Paryžiuje kartu su savo meilužiu Julesʼiu Sandeau. Būsimoji rašytoja, iš močiutės paveldėjusi didelį palikimą, negalėjo juo pasinaudoti dėl savo šeiminės padėties – tai draudė Civilinis kodeksas. Vienintelės jos pajamos tuo metu buvo vyro mokama renta, kurios jos poreikiams nepakako. Ji stengiasi užsidirbti gyvenimui savarankiškai.
Ji pradeda rašyti spaudos leidiniams kartu su Julesʼiu Sandeau (1811–1883) – pora savo tekstus pasirašo tuo pačiu slapyvardžiu: „J. Sand“. 1831 m. jie drauge parašo romaną „Roza ir Blanša“. Kitąmet Auroreʼa publikuoja romaną „Indiana“, šįsyk – jau viena. Tuo metu ji galvojo apie slapyvardį, kurį galėtų panaudoti, nes nenorėjo atskleisti savo tikrojo vardo. Anuomet literatūra buvo laikoma nelabai moterims tinkama sritimi, o literatūros pasaulis buvo išskirtinai vyriškas, tad pasirinkus vyrišką pseudonimą dažnai būdavo lengviau siekti pripažinimo. Beje, rašytojos anyta nerimavo: „Tikiuosi, kad mano šeimos pavardė neatsidurs ant jūsų knygų viršelių?“ (George Sand liudijimas knygoje „Mano gyvenimo istorija“, 1854).
Tuomet Auroreʼa nusprendžia pasikeisti pseudonimą – iš „J. Sand“ tampa „G. Sand“. Raidė „G“ greitai virsta „George“ – vardu, kuris, jos manymu, puikiai atspindi Beri regioną, nes reiškia „žmogų, kuris dirba žemę“. Tiesa, prancūzų kalbai įprastą „Georges“ ji sutrumpina nubraukdama raidę „s“ vardo pabaigoje – galbūt taip ji siekė egzotiškumo.
Tiesa, autorės tapatybė labai greitai išaiškėja – kyla skandalas. Nepaisant to, rašytoja nuo pat pradžių susilaukia didelės sėkmės.
Moteris rašytoja?
George Sand nėra nei pirmoji, nei vienintelė XIX a. rašytoja. Ji turėjo pirmtakių, dažnai pasirašydavusių slapyvardžiu – savo vyro arba kitokiu vyrišku vardu. George Sand išsiskiria savo tikslu – visų pirma ji rašo tam, kad užsitikrintų finansinę nepriklausomybę.
Reikšmingas kūrybinis palikimas
George Sand yra viena produktyviausių ir skaitomiausių savo epochos rašytojų, parašiusių daugiau nei 70 romanų ir 50 įvairių kitų kūrinių – autobiografinių pasakojimų, novelių, pasakų, teatro pjesių ir politinių tekstų. Nuo pat karjeros pradžios George Sand rašymą laikė profesija, turinčia užtikrinti jai finansinę nepriklausomybę ir laisvę, bet visų pirma tai buvo jos aistra.
„Esu labiau nei bet kada pasiryžusi rinktis rašytojos profesiją. […]
Turiu tikslą, užduotį, pripažinkime – turiu aistrą. Rašytojo amatas – tai nesuvaldoma, beveik nesunaikinama aistra.“
George Sand laiškas Julesʼui Boucoiranui, 1831
Karikatūros „Sutuoktinių papročiai“ antraštė:
„Man visiškai nerūpi ta jūsų ponia Sand, dėl kurios moterys nebetaiso ir nebepalenkia kelnių! Reikia arba vėl įteisinti skyrybas, arba atsikratyti tokių autorių!“
