Feministė?
Moteris, nugyvenusi neeilinį gyvenimą
Gimusi 1804 m., kai buvo priimtas Civilinis kodeksas, stipriai suvaržęs moterų teises, George Sand augo visuomenėje, kur moterys gyveno izoliuotos namų erdvėje. Mergaitės, kurių švietimui daug įtakos turėjusi religija, pirmiausia auklėtos tapti žmonomis ir motinomis. Moterų išsilavinimo lygis priklausė nuo socialinės padėties – merginos iš pasiturinčių šeimų buvo ugdomos vienuolynuose, internatuose arba į namus ateinančių mokytojų, tuo tarpu augusios skurdžiose šeimose įgydavo tik minimalų išsilavinimą.
Auroreʼa, gyvenusi su močiute, išsilavinusia aristokrate, augo privilegijuotoje aplinkoje ir gavo retai merginai prieinamą išsilavinimą. Nors ji mokėsi įprastų savo luomui ir lyčiai dalykų (šokio, piešimo, dainavimo, siuvimo), jos mokytojas pasistengė, kad mergaitė įgytų kuo platesnį išsilavinimą. Paskui ji tęsė mokslus vienuolyne.
Šie dvigubi mokslai padėjo Auroreʼai suvokti, kokį skurdų išsilavinimą įprastai gauna moterys. Tai paskatino jos ankstyvą ir tiems laikams neregėtą emancipaciją: George Sand gyveno savarankiškai, išsiskyrė su vyru, tapo finansiškai nepriklausoma pripažinta rašytoja ir laužė visuomenės normas – pavyzdžiui, vilkėdavo kelnes, kurios moterims tuo metu buvo uždraustos.
Viešai žinoma moteris itin mizoginiškame amžiuje
George Sand netruko įsitvirtinti kaip iškili asmenybė literatūros ir meno pasaulyje, kuriame dominavo vyrai. Žiniasklaidoje netruko jos atvaizdų – Sand buvo tapoma, graviruojama, fotografuojama ir karikatūrizuojama – ji įkūnijo moterį, atsisakančią paklusti visuomenės normoms.
Nors nebuvo nei pirmoji, nei vienintelė moteris, dėvėjusi kelnes, ji tapo garsiausia iš tokių, dar savo laikais įkūnijusi „laisvą moterį“, kuria vieni žavėjosi, o kiti laikė „einančia prieš prigimtį“. Savo viešu įvaizdžiu Sand pasiūlo iš esmės revoliucinį moters paveikslą.
George Sand kova už moteris
1848 m. Prancūzijos revoliucija daliai moterų suteikė vilčių, kad jų padėtis visuomenėje pasikeis į gera. Nors ir būdama įtakinga, George Sand atsisakė aktyvisčių siūlymo kandidatuoti į deputates. Ji manė, kad tol, kol moterys teisiškai išlieka pavaldžios vyrų valdžiai, jų balsas tik atspindėtų vyrų nuomonę. Todėl jai buvo svarbiau stengtis, kad moterys įgautų daugiau pilietinių teisių, kurias ribojo Civilinis kodeksas. Tokiu būdu Sand išsiskyrė iš tų aktyvisčių, kurios moterų teisę balsuoti laikė svarbiausiu kovos tikslu.
Labiausiai Sand kovojo už Civilinio kodekso ir santuokos reformas bei galimybę moterims gauti išsilavinimą. Savo kūryba, sulaukusia didelio susidomėjimo, ji skleidė lygybės idėjas – jos romanuose veikia stiprios ir protingos veikėjos iš skirtingų socialinių sluoksnių, taip pamažu keičiant visuomenės mąstyseną.
Karikatūros „Literatė“ aprašymas:
Jauna moteris, sekdama George Sand pavyzdžiu, imasi rašyti – ji sėdi prie stalo su plunksna rankoje ir, įsikandusi pypkę, apie kažką galvoja – visai kaip Sand su cigaru burnoje. Rašalinė su George Sand karikatūra jaunuolei yra ir rašalo, ir įkvėpimo šaltinis. Prie jos kojų ant grindų mėtosi daugybė rašytojos knygų, vartytų bergždžiai ieškant kūrybinės kibirkšties. Ar karikatūros autorius tokiu būdu bando pasakyti, koks menkas šios moters, o kartu ir pačios Sand talentas?
„Moterys gauna apgailėtiną išsilavinimą
ir tai yra didžiausias vyrų nusikaltimas jų atžvilgiu.“
George Sand laiškas Marcie, 1837
Siūlome paskaityti:
– Indiana (1832)
– Lélia (1833)
– Laiškai Marcie (1837)
– Mopra (1837)
– Gabrielius (1839)
– Konsuela (1842–1844)
– Laiškas Centrinio komiteto nariams (1848)
– Mažoji Fadetė (1848-1849)
– Mano gyvenimo istorija (1854–1855) ir kt.
