Įsitraukimas bet kokia kaina
Politinio sąmoningumo gimimas
George Sand politinis sąmoningumas, kurio užuomazgų jau buvo matyti, formavosi ketvirtajame ir penktajame XIX a. dešimtmečiuose, kai ji tapo politinio smurto liudininke ir bendravo su svarbiais socializmo šalininkais, tokiais kaip Michelis de Bourgesʼas (1797–1853), Pierreʼas Leroux (1797–1871) ir abatas Félicité de Lamennais (1782–1854). Tuomet ji pasisakė už žmonių lygybę ir tvirtai tikėjo, kad tik respublika, įtvirtinusi balsavimo teisę, gali ją užtikrinti politinių režimų nestabilumo kontekste.
Kūryboje atsispindintis įsipareigojimas
George Sand kūryba yra labai politinė. Jau pirmajame savo romane „Indiana“ ji kritikuoja santuokos institutą – tokį, kokį reglamentuoja Civilinis kodeksas. Penktajame XIX a. dešimtmetyje ji publikavo kelis vadinamuosius „egalitarinius“ arba „socialistinius“ romanus, įkvėptus pažangių Pierreʼo Leroux idėjų. Žvelgiant plačiau, kūryba padėjo jai skleisti savo įsitikinimus – savo kūriniuose ji pasisakė už lygybę ir suteikė galimybę prabilti retai girdimiems veikėjams, pavyzdžiui valstiečiams.
Įsipareigojimas, skleidžiamas spaudoje
Visos savo profesinės karjeros metu George Sand rašė spaudai – nuo pirmųjų straipsnių „Figaro“ 1831 m. iki publikacijų dienraštyje „Le Temps“ aštuntajame XIX a. dešimtmetyje. Ji taip pat dalyvavo steigiant keletą laikraščių, tokių kaip „La Revue Indépendante“ (1841), „L’Éclaireur, journal des départements de l’Indre, du Cher et de la Creuse“ (1844), „La Cause du Peuple“ (1848) ir „Le Travailleur de l’Indre“ (1849).
Šios tribūnos leido jai laisvai reikšti savo idėjas ir skleisti progresyvias pažiūras, ypač provincijoje, siekiant, kad rinkėjai būtų informuoti. Ji labai anksti suprato, kokį esminį vaidmenį jos įsitikinimų sklaidai ir stiprinimui turi spauda.
Įsipareigojimas 1848 m. laikinajai vyriausybei
1848 m. vasarį revoliucionieriai nuvertė karalių Liudviką Pilypą, buvo paskelbta Antroji respublika. Belaukiant, kol bus išrinkta naująją Konstituciją turėjusi parengti Nacionalinė asamblėja, sudaryta laikinoji vyriausybė. Respublikoniškų pažiūrų, socialistinėms idėjoms prijautusi George Sand vos susikūrus šiai vyriausybei atvyko į Paryžių ir, pasitelkusi savo politinius ryšius, aktyviai dalyvavo naujajam režimui žengiant pirmuosius žingsnius. Ji ėmė rašyti respublikos labui, rengė vadinamuosius „Respublikos biuletenius“ (pranc. Bulletins de la République) – oficialius leidinius, platintus visose komunose. Tačiau Liudviko Napoleono Bonaparto pergalė 1848 m. gruodį vykusiuose rinkimuose buvo respublikos pabaigos pradžia – įvykdęs valstybės perversmą, jis panaikino respublikinį valdymą ir paskelbė Antrąją imperiją (1852–1870).
George Sand, giliai nusivylusi tokia įvykių raida, pasitraukė iš viešojo politinio gyvenimo, bet neatsisakė savo įsipareigojimo, kurio nuo tol siekė savo kūryba. Būdama populiari autorė, ji norėjo praplėsti savo skaitytojų ratą ir finansavo pigius iliustruotus savo romanų leidimus, nes buvo tvirtai įsitikinusi, kad literatūra yra našiausias būdas skleisti idėjas. Jos pozicija liko ne ką tepakitusi, bet 1848 m. patirtis sustiprino du Sand įsitikinimus: pirma – balsavimo teisė turi būti suteikta kartu su tikromis galimybėmis siekti išsilavinimo, antra – tik taiki įvykių raida padės tautai vieną dieną tapti pasiruošusiai gyventi respublikinėje santvarkoje.
„Mokykimės būti atkaklūs ir kantrūs revoliucionieriai, bet šiukštu ne teroristai.“
George Sand laiškas Alfredui Gabrié, 1871 m. spalio 21 d.
Siūlome paskaityti:
– Klajojantis pameistrys (1841)
– Orasas (1841-1842)
– Anžibo malūnininkas (1845)
– Pono Antuano nuodėmė (1845)
– Įspūdžiai ir prisiminimai (1873)
