Jean-Baptiste Cabaud paroda: Astronominės Luiso-Augusto Blanki hipotezės

Prancūzų poeto, grafiko Jean-Baptiste Cabaud piešinių ir rankraščių tušu paroda XIX a. revoliucionieriaus Louis-Auguste Blanqui tekstų apie astronomiją tema.

Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka

Gegužės 16 d. – birželio 16 d

Jean-Baptiste Cabaud (1970) – prancūzų poetas, grafikas gimė Savojoje, nuo 1993-ųjų gyvena Lione. Po daugiau nei dešimties metų darbo grafikos srityje, nuo 2005-ųjų atsidėjo vien žodinei kūrybai, poezijai – rašomai, piešiamai, skaitomai, improvizuojamai. Su muzikantu ir kompozitoriumi Davidu Champey įkūrė vadinamosios elektroarktinės poezijos grupę Saint Octobre, kurios pasirodymų metu J. B. Cabaud skaito, rečituoja savo tekstus, taip pat su grupe rengia audiovizualinius, fotografinius, grafikos projektus. Su šia grupe poetas dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, o 2012 m. lankėsi Lietuvoje, audiovizualinės poezijos festivalyje TARP. Taip pat, 2015 m. Prancūzų instituto Lietuvoje kvietimu J. B. Cabaud dalyvavo tarptautiniame Poezijos pavasario festivalyje, Lietuvoje. Nuolat rengia kūrybines rašymo dirbtuves mokyklose, socialiniuose centruose tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Penkių knygų autorius; keturios iš jų poezijos, viena prozos, pastaroji skirta jaunimui, išversta į portugalų (išleista Brazilijoje) bei graikų kalbas.

Astronominės Luiso-Augusto Blanki hipotezės. 1871 metais, atsidūręs priverstinėje vienumoje viename iš Bretanės regiono kalėjimų, revoliucionierius Augustas Blanki parašė knygą Amžinybė per žvaigždes, o jos paantraštę pavadino Astronominės hipotezės. Šis trumpas tekstas yra išties neįprastas kūrinys, kuriame susilieja ir astrofizika, ir filosofija. 1872 metais buvo išspausdintos tik kelios ištraukos, kurių rankraštį Blanki savo seseriai perdavė iš kalėjimo vienutės. Reikėjo laukti ištisą šimtmetį, kol atsirado galimybė vėl iš naujo atrasti šią knygą, nes tik 1973-aisiais buvo išleistas visas tekstas. Dar ir šiandien šis veikalas mažai žinomas, nors minėto revoliucionieriaus kūryba yra plačiai paplitusi. Pagal išsilavinimą Blanki nebuvo mokslininkas, jaunystėje studijavo teisę ir mediciną, bet vėliau greitai pasuko į politiką. Savo tekstą apie astronomiją jis pristatė kaip rimtą moksliškai pagrįstą kūrinį, parašytą išsamiai susipažinus ir su naujausiais to meto astronominiais atradimais (spektrometrija, tyrinėjančia cheminę žvaigždžių sudėtį; saulių gyvenimo ciklais, žvaigdžių karščio sumažėjimo ir atšalimo reiškiniais…), ir labiau ortodoksiškomis kitų dangaus stebėtojų teorijomis.

Savo grafiniuose darbuose, remdamasis Blanki idėjomis, Jean-Baptiste Cabaud bando supažindinti su Blanki fizikinėmis ir filosofinėmis įžvalgomis, kurias jis atskleidė rašydamas Astronomines hipotezes. Griežtumo ir mokslinio dalykiškumo šiame kūrinyje nestinga, tačiau už viso to, kaip ir matėme, gali slypėti grožis ir didinga poezija. Šie minimalistiniai piešiniai tušu yra paremti ne tik Blanki tekstu – grafinio įkvėpimo autorius taip pat semiasi iš XIX a. Gustavo Dorė graviūrų bei iš Vidmanšteteno (Widmanstatteno) Figūrų – mokslinio 1804 metų atradimo, kai buvo daugiau sužinota apie geležinių meteoritų struktūrą.